Kodėl administraciniai resursai negarantuoja visiškos politinės sėkmės rinkimuose?

Su trenksmu išlydėjome 2024 – uosius metus. Tačiau jau mojuojant atsisveikinimo gestą  nueinančiųjų įkandin, dar kartą norisi apibendrinti svarbiausius įvykius ir suprasti, ką jie mums palieka. Neapsiriksiu, sakydamas, jog pamario kraštui, kaip ir visai Lietuvai svarbiausias metų įvykis tai rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą, atnešę pokyčius valdžioje. Šalies mastu tai buvo politinių jėgų kova, reiškianti kitokį jėgų pasiskirstymą Seimo salėje ir naujos vykdančios valdžios atėjimą. 

Tačiau pažvelkime į rinkimus per savo regiono prizmę: kuo ypatingi ir ką reiškia regioninės politikos aspektu. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad rajono valdančioji dauguma, vedama mero Vytauto Laurinaičio jau turės geresnį valstybės institucijų palaikymą – Seimo pirmininku tapo partietis Saulius Skvernelis. Nors partijos pozicija koalicijoje tik trečia, tai nieko nesumenkina. Anaiptol, valdančiojoje daugumoje yra dar viena asmenybė, jau stiprinusi V. Laurinaičio pozicijas rajono daugumoje: buvusi vicemerė, o dabar Lietuvos Respublikos Seimo narė Daiva Žebelienė. Šios politikės vaidmuo partijoje «Nemuno aušra» nėra atsiliekančiųjų tarpe. Su partijos pirmininku, kraštiečiu Remigijumi Žemaitaičiu ją sieja ne vienadieniai politiniai ir draugiški santykiai. Ir  rinkimuose svaiginančio partijos rezultato dalimi ji tapo atnešdama du mandatus.

Autoriaus nuotraukoje: R. Žemaitaitis (dešinėje) ir D. Žebelienė

Čia noriu apsistoti ties rezultatais vienmandatėje apygardoje, kur ietis sukryžiavo Daiva Žebelienė ir Zigmantas Povilas Balčytis, prieš ketverius metus pelnęs šilutiškių simpatijas. Tiesa, tuomet šis politikas atstovavo Lietuvos socialdemokratų darbo partiją, kuri 2021 metais pakeitė pavadinimą ir tapo Lietuvos regionų partija. Kaip patyręs politikas, Z. Balčytis išanalizavo Šilutės politinių partijų turimas pozicijas ir netruko įsėsti į politinį vežimą, kuriame rajono valdžią traukia «važnyčiotojas» V. Laurinaitis. Todėl jau šiuose rinkimuose jis atstovavo demokratų sąjungą «Vardan Lietuvos». Toks politiko viražas buvo atliktas siekiant užsitikrinti geras startines pozicijas rinkimuose. Tai jau tapo aišku iš karto. Kas daugiau ar mažiau domisi rajono politika, supranta, kad mero politinė jėga yra dominuojanti visose pozicijose, todėl rinkimų rezultatas yra garantuotas. Arba beveik garantuotas. Tačiau pastarieji rinkimai parodė, kad ir gerai suderintas mechanizmas negali garantuoti šimtaprocentinio rezultato. «Nemuno aušros» atstovė D. Žebelienė antrąjame ture pelnė didesnį pamario gyventojų pasitikėjimą. 

«Nemuno aušros» Šilutės skyriaus rinkimų kompanija buvo pastatyta ant jos lyderio R. Žemaitaičio viešų ryšių kortos ir D. Žebelienės asmeninių sugebėjimų ir ryšių su rinkėjais. Ypač buvo akcentuojamas asmeninis darbas su pastaruoju. O štai «Vardan Lietuvos» rinkiminė kampanija buvo labiau orientuota į turimus administracinius resursus bei mero V. Laurinaičio rinkėją, kur galimai ne kiekvienas sutiko su mero pasirinkimu užleisti vietą antrai kadencijai Seime per septintą dešimtmetį perkopusiam politikui. Šį vienos partijos pralaimėjimą ir kitos partijos progresą drąsiai galiu vertinti kaip rajono metų politikos įvykį. Prisimenant V. Laurinaičio ir D.Žebelienės gebėjimus dirbti vienoje komandoje, taip ir norisi tikėti, kad ateinantys metai atneš kažką geresnio, nei sąrašą skelbtų, bet neįgyvendintų projektų…

Sergėjus Gvildys

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *