Ketvirtadienį Šilutėje viešėjo Lietuvos vyriausias aplinkosaugininkas: ministras Simonas Gentvilas. Vizito metu jis susitiko su Šilutės rajono valdžios elitu, kuris leido rajono ūkininkas atvykti į istorinę miesto vietą – Hugo Šojaus dvaro kiemelį sunkiasvore žemės ūkio technika. Toks valdžios reveransas žemdirbiams gali būti vertinamas kaip siekis reabilituotis po policijos fiasko, nuskambėjusiu per visą šalį ir už jos ribų. Priminsime, kad sausio 11 dieną, viešint žemės ūkio ministrui, miesto prieigose ūkininkai vykstantys ratine technika, nebuvo įleisti į miestą. Prieš juos buvo naudojamos ašarinės dujos, triukšmingesni ūkininkai atsidūrė policijoje už pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Po šių įvykių, Šilutės rajono valdžia atsiribojo nuo policijos veiksmų. Maža to, Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis aktyviai palaiko rajono žemdirbius, vyko į mitingą sostinėje, kur susirinko tūkstančiai protestuojančių Lietuvos kaimo atstovų su eile reikalavimų valdžiai. Į Šilutę aplinkos apsaugos ministro atvykimą suorganizavo jo partiečiai Šilutės politikai. Tai portalui „Mano Šilutė“ patvirtino meras V. Laurinaitis, kuris pripažino, kad ir pats asmeniškai padėjo, kad toks ministro susitikimas su ūkininkais įvyktų.
Prie Šilutės dvaro konferencijų salės išsirikiavusi žemės ūkio technika pasitiko atvykusį ministrą darniu signalų choru. Po to sekė ministro pokalbis su žemdirbiais, kuris prasidėjo monologu apie iškeltus reikalavimus ir atsakymus į juos, kas bus padaryta. Ties antruoju reikalavimu į nuobodžią lekciją virstantis monologas buvo mandagiai nutrauktas ir pereita prie konkretesnių dalykų. Ir šiam ministrui nepavyko išvengti „malkų“, jos buvo įteiktos kaip anksčiau gavo žemės ūkio ministras. Bet šį kartą nebuvo apsiribota vie tik malkomis. Turėta ir srutų. Tiesa, tolerantiški ir kultūringi pamario krašto žemdirbiai neišpylė jų ant galvos, nors turėjo pilną teisę taip padaryti, juk ir šios ministerijos dėka saugant gamtą nuo gyvuliško myžalo, buvo priimti ne mažiau „gyvuliški“ sprendimai, ribojantys srutomis tręšti laukus po lapkričio 15 dienos. Paradoksas: ruduo buvo itin lietingas ir gamta sutrukdė ministerijos nustatytu grafiku išsivežti srutas iš rezervuarų. Nusistovėjus palankiems orams, to padaryti jau nebuvo galima dėl draudimo. Į tai aplinkos ministras jau eilinį kartą pakartojo: „aš neturiu atsakymo“. Ūkininkai choru klausė:
„Jūs kalbate aš negaliu atsakyti, prieš tai atvykęs žemės ūkio ministas tą patį kalbėjo: aš negaliu atsakyti, tai ką mums daryti?“ Ministras Simonas Gentvilas nesurado kitokio atsakymo, kaip prisipažinti, kad neišmano agronomijos dalykų:
„Aš neturiu agronomijos išsilavinimo ir man trūksta smegenų šitoj srity“ – viešai pasisakė ministras. Nors jam talkino ir keletas ministerijos specialistų, tačiau atvykusieji į susitikimą negavo konkrečių atsakymų nei dėl pievų atkūrimo, nei dėl polderių veiklos ir kitų aktualių klausimų. Eilinį kartą rajono ūkininkai buvo „pamaitinti“ pažadais, jog per pavasario Seimo sesiją bus atšaukti į aukštumas iškelti akcizai bei atsiradę draudimai žymėto dyzelino naudojimui. Šilutės rajono meras nesiryžo vertinti šio susitikimo rezultato:
„Jei pažadai nebus priimti Seime, kurių tikimasi sulaukti jau balandžio mėnesį, tai šio vizito rezultatas bus nulinės vertės“ – apibendrino V. Laurinaitis.
Iš tiesų, dar neteko matyti tokio aukšto lygio politiko, kuris neturi argumentų ir tvirtos pozicijos, dėl priimtų Vyriausybės sprendimų. Iš karto ministro „pakeltos rankos“ aukštyn bei dailinami pažadai dėl būsimo kolektyvinio sprendimo, kelia rimtų abejonių dėl visos Vyriausybės veiksmų pagrįstumo. Dar didesnių abejonių kyla ir dėl kolektyvinio sprendimo rezultato: kaip galima žadėti sprendimo atšaukimą, kurį tvirtina 141 Seimo narys? O jei Seimas nuspręs nekeisti savo sprendimo ir ras argumentų tam? Prezidentas juk taip pat pritarė sprendimams dėl akcizų – ar norės jis pripažinti, kad buvo neteisus? Susirinkti malkas ir srutas tai viso labo smulkmena, prieš laukiantį kliūčių ruožą duotų pažadų įgyvendinime.
Sergėjus Gvildys ©
