Laikinai šalyje aprimus aistroms dėl naujo nekilnojamo turto (NT) mokesčio, dar kartą sugrįžkime prie pateikto pasiūlymo Seimui. Kiek ir kaip naujasis NT mokestis turės įtakos gyventojams? Ką mano apie šį mokestį krašto atstovė Seime?
Pasiūlymas pateiktas. Kas naujo?
Finansų ministerija registravo mokesčių pertvarkos projektą, kuriame teikiamas oficialus NT mokesčio pasiūlymas, dėl kurio dar turės apsispręsti Seimas. Pirmiausiai siūloma įvesti 40 tūkstančių eurų dydžio vadinamas mokesčio grindis ir jo netaikyti. Šeimai, jei tai bendra nuosavybė, šios grindys būtų 80 tūkst. eurų. Nauji siūlomi tarifai atrodytų taip: gyvenamajam būstui, poilsio, sodų, garažų ir kitos paskirties nekomerciniam turtui 40 000 – 200 000 eurų vertės būtų taikomas 0,1 proc. mokestis; 200 000 – 400 000 eurų vertės turtui – 0,2 proc. mokestis; 400 000 – 600 000 eurų vertės turtui – 0,5 proc. mokestis ir virš 600 000 eurų vertės turtui, siūloma taikyti 1 proc. mokestį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būstui, kuriame savininkas deklaruoja gyvenamąją vietą, bus taikoma 50 proc. lengvata, bet ne didesnei nei 450 000 eurų vertei. Tris ir daugiau vaikų turintiems ar neįgalius vaikus auginantiems žmonėms taip pat siūloma lengvata, kuri sieks 75 procentus.
Kiek galimai tektų atverti pinigines?
Nekilnojamo turto mokestis yra skaičiuojamas nuo Registrų centre nustatomos NT vertės. Turto vertė yra perskaičiuojama kas penkeri metai. Paskutinį kartą tai buvo padaryta 2021 metas, todėl sekančiais metais ji keisis. Įvairūs šaltiniai teigia, kad esama NT vertė sekančiais metais gali didėti iki 80 procentų. Beje, reikia pastebėti, kad Registrų centre taip pat yra nustatoma ir NT vidutinė rinkos vertė. Kiekvienas asmuo gali pasitikrinti nustatyto turimo NT vertes pagal jo unikalius numerius. Tai koks galėtų būti NT mokestis, jei jis bus patvirtintas pagal siūlomą modelį? Už 80 tūkstančių eurų vertės gyvenamosios paskirties NT metinis mokestis būtų apie 20 eurų per metus, o už 200 tūkstančių vertės NT tektų atiduoti apie 80 eurų per metus. Taip pat įvairiuose informacijos šaltiniuose yra pateikiamas visuomenei lyginamasis variantas su dabartiniu NT mokesčiu. Mokesčio kaitos dinamikoje pastebimas įdomus pokyčių variantas, kuris į šipulius sutaško teiginį, kad turtingesni ar daugiau uždirbantys turi mokėti didesnius mokesčius. Mat nuo 160 tūkstančių ir didesnė vertės NT mokestis už gyvenamosios paskirties būstą mažės lyginant su dabartiniu mokesčiu. Antai už 300 tūkstančių vertės NT kitais metais tektų susimokėti 750 eurų per metus, o priėmus naująjį toks mokestis sudarytų apie 180 eurų per metus. O štai iki 150 tūkstančių eurų vertės NT mokestis pagal esamą tvarką nebūtų skaičiuojamas. Naujuoju įstatymu, jei bus priimtas mokestis jam sudarys apie 55 eurus per metus. Jeigu dokumentas buvo ruoštas specialistų, pasitelkus atitinkamus skaičiavimus ir analizes, o tikėtina, kad kitaip ir negalėjo būti, įstatymo sudarytojų logikoje matomas siekis padidinti nekilnojamo turto mokesčių mokėtojų gretas ir palengvinti jį turtingiems.
Kokios rizikos laukia gaunančių mažesnes pajamas?
Vis tik NT mokestyje, kaip ir kituose visuose esminis dalykas skaičių jūroje yra ne galutinis sumokamų eurų kiekis o procentai, įtakojantys kiekį. Mat tie mokesčio procentai gali keistis sparčiau nei penkerių metų laikotarpio konstanta Registrų centre. Būtent apie tokius dalykus vienoje laidoje kalbėjo Seimo narys Valius Ąžuolas. Jo teigimu mokesčio pagrindinis taikinys yra senukai, gyvenantys prestižiniuose, didelės vertės butuose. Kaip paminėjo Seimo narys tokio įstatymo atsiradimo lobistai yra atskira verslininkų grupė, įtakojanti atskirus politikus ir jų lojalius tarnautojus ministerijose, kurios ir rengia įstatymus. Laidos metu V. Ąžuolas prognozavo. Kad NT mokesčio procentus galimai sieks perkelti savivaldybių lygmeniui, kaip siekį išplėsti savivaldą. Tuomet atskiros savivaldybės galės pačios nustatyti NT mokesčio procentus. Seimo narys pabrėžė, kad pagrindiniai interesai yra Vilniuje, nukreipti į senukus, gyvenančius senamiestyje. Ir kaip perkūnas iš giedro dangaus: vakarykštėse žiniose per Lietuvos radiją nuskambėjo, kad jau atskiri Seimo nariai siūlo suteikti galimybę savivaldybėms pačioms nustatyti nekilnojamo turto mokestį. Sutapimas? Gal būt, bet mano patirtis neleidžia tikėti tokiais sutapimais. O ką mano pamario krašto atstovė Seime?
Pozicija aiški ir vienareikšmiška – ne!
Intensyvios darbotvarkės eigoje pavyko surasti minutėlę laiko kukliai pamario internetinei žiniasklaidai. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotoja Daiva Žebelienė telefonu teigė, kad įstatymas yra pernelyg skubotas, neišdiskutuotas, todėl jame daug spragų. „Toks įspūdis, kad kai kurių dalykų Paluckas ( Ministras pirmininkas – red.) net nežinojo, ką tekia Finansų ministras“ – teigė politikė. D. Žebelienės nuomone šio įstatymo priėmimo dabartiniame etape reikėtų atsisakyti. „Nemuno aušros“ frakcija siūlė ir tikėjosi kad mokesčio grindyse bus apsistota tie 120 tūkstančių eurų riba. Bet netikėtai buvo pasiūlyta 40 tūkstančių. Tai nukreipta ne į tuos, kurie gali ir turi iš ko susimokėti. Prezidento Gitano Nausėdos iškelto penkių procentų uždavinio ir reikiamų pinigų krašto gynybai reikėtų ieškoti kitur. Vienu iš galimų resursų Seimo pirmininko pavaduotoja įvardino Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos radijo ir televizijos auditus, kuriems yra sutinkamas didžiulis pasipriešinimas iš atskirų politinių oponentų. Prisiminus „auksinių šaukštų“ istoriją ir neseniai sklandžiusias kalbas apie šios ministerijos viešuosius pirkimus, galime drąsiai sakyti, jog nėra dūmų be ugnies ir negali nesutikti su Seimo pirmininko pavaduotojos D. Žebelienės minčių logika.
Sergėjus Gvildys
