Pamario krašte – sustiprintas dėmesys artėjančiam potvyniui. Nors pastarosiomis dienomis stebimi palankūs ženklai, atsakingos institucijos perspėja – visiškai atsipalaiduoti dar anksti. Pirmadienį Šilutės rajono savivaldybėje lankėsi Nacionalinio krizių valdymo centro delegacija bei regiono savivaldybių vadovai. Susitikimo metu aptarti aktualūs klausimai, susiję su galimu potvyniu, prevencinių priemonių planavimu ir įgyvendinimu, situacijos valdymu bei institucijų tarpusavio veikimo koordinavimu.
Prognozės – atsargiai optimistinės
Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Nacionalinis krizių valdymo centras vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė matantis gerų ženklų – kai kuriose vietose vandens lygis netgi krinta.
„Tai labai geras ženklas, nes galbūt turėsime daugiau laiko, kuris padės išvengti staigaus vandens patekimo į upes, o taip pat ir į Kuršių marias bei jūrą. Kol kas prognozės mums yra palankios. Aišku, temperatūrų svyravimas galbūt ne toks, kokio tikėjomės – aukštesnės temperatūros dienos metu, saulės spinduliai greitai tirpdo sniegą, ledą“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto, anot V. Vitkausko, sakyti, kad potvynio šiemet išvis nebus, būtų per drąsu. „Vienoks ar kitoks jis bus, klausimas tik kokio lygio ir kiek paveiks mūsų žmones ir kritinę infrastruktūrą“, – pabrėžė NKVC vadovas. Jo teigimu, galimas ir ilgalaikis potvynis, kuris galėtų pažeisti svarbią susisiekimo bei elektros tiekimo infrastruktūrą. Kariuomenė yra pasirengusi prireikus sprogdinti ledų sankaupas, tačiau sprendimai turi būti gerai įvertinti. „Kai kur sprogdinimas gal ir efektingai atrodo, bet neduoda jokio efekto“, – sakė V. Vitkauskas.
Gyventojai namų palikti neskuba
Apie pasirengimą kalbėjo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vadovas Renatas Požėla. Anot jo, potvynio valdymui jau parengta specialioji technika, o prireikus būtų pasitelkta ir kariuomenė. Tačiau didžiausias iššūkis – gyventojų nusiteikimas.
„Liūto dalis gyventojų yra linkę likti. Ne tik technologinėmis priemonėmis informuojame gyventojus, bet ir fiziškai aktyviai juos lankome, atsakome į visus klausimus kartu su savivaldybių atstovais. Jeigu kituose regionuose, tokiuose kaip Kauno rajonas, žmonės labiau planuotų evakuotis, tai Šilutės kraštas unikalus tuo, kad žmonės nelinkę palikti savo būstų“, – sakė R. Požėla.
Prašymas – dislokuoti sraigtasparnį
Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus įvardijo, ko rajonui šiuo metu labiausiai reikia.
„Mūsų pagrindinis prašymas – sraigtasparnio dislokavimas mūsų regione, nes šalia yra priešiška valstybė, o GPS signalas yra blokuojamas. Ekstremaliam įvykiui nutikus norisi, kad visos priemonės būtų laiku pasiekiamos“, – sakė jis.
Anot A. Jurkaus, ledlaužio įsigijimas – ilgalaikės perspektyvos klausimas, tačiau akivaizdu, kad artimiausiu metu tokia investicija nebus įgyvendinta.
Patvirtintas valstybinis planas
Ministrų kabinetas patvirtino Valstybinį potvynio rizikos valdymo planą, numatantį konkrečius institucijų, savivaldybių ir tarnybų veiksmus, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir operatyvų reagavimą.
Į Šilutėje vykusį susitikimą buvo pakviesti Jurbarko rajono, Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Pagėgių rajono, Tauragės rajono ir Skuodo rajono savivaldybių atstovai. Manoma, kad potvynis galėtų prasidėti kovo viduryje, tačiau viskas priklausys nuo oro sąlygų.
Savivaldybėje akcentuota, kad savalaikiai sprendimai ir institucijų veiksmų koordinavimas yra svarbiausi veiksniai siekiant efektyviai suvaldyti galimas ekstremalias situacijas. Šilutės rajono savivaldybė toliau aktyviai dirbs, kad būtų užtikrintas gyventojų saugumas ir tinkamas pasirengimas galimiems iššūkiams.
LRT.lt, Šilutės rajono savivaldybės informacija,
Potvynis. S. Gvildžio nuotr.
