Daugeliui yra tekę girdėti tokį posakį: „Jeigu yra pradžia, tai bus pabaiga“. Šis posakis kaip niekad tinka nykstančiam Mažosios Lietuvos materialiam ir nekilnojamam kultūros paveldui. Pavojaus varpais skambina Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“, susirūpinę blogėjančia Mažosios Lietuvos kultūros paveldo būkle. „Kiekvienas istorinis, architektūrinis, kultūrinis, konfesinis artefaktas, sukurtas Mažojoje Lietuvoje nuo seniausių laikų iki II pasaulinio karo, turi išskirtinę reikšmę, nes yra regiono savitumo ženklas, kurių visuma sudaro šio krašto išskirtinumą, susieja kelias gyventojų kartas, stiprina jų identitetą, ryšį su tėviške, tampa patraukliu turistiniu objektu“ – teigia Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkė Rasa Šimkutė.
Tačiau vis dar susiduriama su abejingumu, biurokratizmu ir atmestinai atliekama kultūros paveldo objektų stebėsenos kontrole. To rezultate yra nugriautas Gudų geležinkelio stoties komplekso statinys. Dar vienas „neskanus“ pavyzdys yra neatpažįstamai pasikeitęs Svencelės kaimo kraštovaizdis – ar ten dar galime atpažinti, kad esame Mažojoje Lietuvoje? Plačiau apie problemą skaitykime: https://www.silaineskrastas.lt/kultura/del-mazosios-lietuvos-kulturos-paveldo-ir-jo-likimo/
„Mano Šilutė” informacija
