Priešpaskutinės nueinančių 2023 metų savaitės viduryje pamario kraštą aplankė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana. Šalies vadovas Šilutėje darbavosi visą dieną, o vakare susitiko su žiniasklaidos atstovais bei visuomene. Pagrindiniai vizito akcentai buvo skirti šalies saugumui, augančiai kartai, socialinei gerovei bei gyventojų rūpesčiams. Tai antrasis šalies vadovas, kuris kadencijos metu skyrė dėmesį Šilutei, apsilankydamas su darbo vizitu.
Lietuvos Prezidentai Šilutėje
Pirmą kartą aukščiausio rango šalies vadovas pamario kraštą aplankė prieš dvidešimt vienerius metus: 2002 – ųjų rugpjūtyje. Tai buvo jo Ekselencija Valdas Adamkus. Tuomet Prezidentas su Savivaldybės vadovais ir bendruomene aptarė savivaldos, sveikatos apsaugos, švietimo klausimus, pagrindines rajono veiklos sritis ir kryptis. Susitiko su švietimo bendrovės atstovais Vydūno gimnazijoje, padėjo gėlių prie Šilutės miesto mecenato Hugo Šojaus paminklo, apsilankė akcinėje bendrovėje “Šilutės baldai”.
Prezidento Gitano Nausėdos vizitas prasidėjo nuo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos pagerbimo. Jo Ekselencija kartu su Pirmąja ponia Diana Nausėdiene padėjo gėlių prie tam skirto paminklinio ženklo. Vėliau Prezidentas susitiko su Savivaldybės meru Vytautu Laurinaičiu. Susitikimo metu diskutuota kraštui ir jo žmonėms aktualiais klausimais: polderių ir melioracijos sistemų atnaujinimas bei priežiūra, kalbėta švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės srities klausimais.
„Mums garbė šiandien priimti tokius svečius bei aptarti aktualius ir svarbius klausimus. Įstaigų lankymas, susitikimai su bendruomenėmis ir diskusijos, tikiuosi, sudarys puikias galimybes geriau pažinti mus, problemas ir numatyti galimybes joms spręsti“, – V. Laurinaičio pasisakymą susitikimo metu cituoja Savivaldybės komunikacijos skyrius.
Šalies saugumui ypatingas dėmesys
Po to šalies vadovas susitiko su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu ir VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vadu Rimantu Timinskiu. Susitikime buvo aptarti iššūkiai saugant valstybės sieną, ypač sienos ruožus, kurie eina vandenimis ir teritorine jūra, valstybės institucijų veikla užkardant organizuotą neteisėtų migrantų gabenimą į ir per Lietuvą. Prezidentas pažymėjo, kad valstybės siena saugoma patikimai, stebėjimo ir reagavimo sistemos veikia efektyviai. Prezidentas mano, kad nors padėtis ties mūsų sienomis grėsmės nekelia, nusiraminti nėra pagrindo. Valstybės saugumo klausimus, jo Ekselencija G. Nausėda pratęsė ir susitikimo su rajono žiniasklaida metu, kur pažymėjo, kad valstybės saugumo stiprinimui Vokietijos brigada bus dislokuota čia, Lietuvoje, įvairiuose poligonuose. Kariškiai atvyks su savo šeimomis. Ir tai bus padaryta ne 2048-ais metais, o 2026 metų pabaigoje. Ko nepaminėjo Prezidentas, tai šio sprendimo teisinės pusės. Bet apie tai buvo kalbama lapkričio mėnesį Žinių radijo laidoje „vyrai kalba“. Tuomet laidos vedėjai žurnalistas Raigardas Musnickas ir viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius pastebėjo, kad planuojant Lietuvoje dislokuoti Vokietijos brigadą, reikės keisti Lietuvos konstituciją. Mat pagrindinio šalies įstatymo 137 straipsnis skelbia: „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“. Laidos dalyviai baiminosi, kad šio straipsnio pakeitimas būtų problematiškas dėl šalies gyventojų aktyvumo. Prisiminė laidoje ir referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą ir NATO, kuomet antrąją balsavimo dieną prireikė prekybos tinklo Maxima dovanojamų skalbimo miltelių ir alaus. Šis klausimas dviprasmiškas ir ateityje gali sukelti netgi reputacinę žalą šalies įvaizdžiui tarptautinėje arenoje. Tačiau labai tikėtina, kad išeitis vis tiek bus surasta, kaip kad buvo išspręsta vieningame Europos šalių vadovų balsavime dėl paramos Ukrainai, kuriai priešinosi Vengrijos Ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Apie tai Prezidentas G. Nausėda taip pat paminėjo spaudos konferencijoje. Bet tada ko verti tokie procesai „apeinant“ nustatytas taisykles ar įstatymus?
Patiko Šilutės architektūra ir šišioniškių šnekta
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda apsilankė ir vienoje iš pagrindinių Šilutės moksleivių ugdymo įstaigų. Pilietiškumo pamokoje su Šilutės pirmosios gimnazijos ir Vydūno gimnazijos moksleiviais šalies vadovas diskutavo tema „Valstybė, demokratija ir aš“. Gimnazistų iniciatyva, be kitų temų, diskusijoje buvo aptarta ir visuotinė karo prievolė. Beje, kaip vėliau minėjo jo Ekselencija Prezidentas G. Nausėda, jam didžiulį įspūdį paliko istorinis pirmosios gimnazijos pastatas, kuris buvo pastatytas Šilutės miesto mecenato Hugo Šojaus (Hugo Scheu) iniciatyva dovanojant žemės skluypą mokyklos statybai. O statinį projektavo šilutiškis architektas Kurtas Gutknechtas (Kurt Gutknecht). Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Šilutė išsaugojo senąją architektūrą.
„Yra labai gražių architektūros objektų. Vienas iš jų man paliko ypatingą įspūdį, tai – senosios gaisrinės pastatas.“ – dalinosi įspūdžiais šalies vadovas. Jis domėjosi Savivaldybės pastangomis šio pastato išsaugojimui. Rajono meras V. Laurinaitis paaiškino, kad pastatas yra parduotas ir jo paskirtis gali būti pakeista. Audentiškumo išsaugojimui yra likęs tik vienas saugiklis – tai saugomų neklinojamo turto kultūros vertybių registras.
Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos ir jo žmonos vizitą vainikavo susitikimas su Šilutės bendruomene.
„Su šiuo kraštu mane sieja daug gražių prisiminimų. Pamarys – ypatinga vieta. Atvykęs čia jautiesi, kad esi kitokiame krašte, su išskirtine architektūra, visada jauti netoliese esančią didingą vandens jėgą. Labai džiaugiuosi ir šiandien išgirdęs unikalią šišioniškių šnektą“, – šalies vadovas išsivežė į sostinę štai tokius įspūdžius.
Deja, šį kartą Prezidento dienotvarkėje nebuvo vietos vietiniam verslui.
Sergėjus Gvildys ©
Prezidentūros nuotraukų galerija iš viešnagės
Šilutės savivaldybės komunikacijos skyriaus nuotraukų galerija
