Kai Lietuva išsivadavo iš Tarybų Sąjungos, daugelis į Tarptautinę moters dieną pažvelgė pašaipiai – tarsi tai būtų buvusi vien sovietinė šventė. Tačiau šios dienos ištakos yra gerokai senesnės ir siekia laikus, kai apie bolševikus dar niekas nebuvo girdėjęs.
Tam tikrų užuominų apie moterų solidarumo dieną aptinkama dar Antikos laikais. Pasakojama, kad senovės Graikijoje būdavo diena, kai moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio. Net kariaujantys vyrai tą dieną turėdavo nutraukti kovas ir būti su savo moterimis.
Šiuolaikinės Tarptautinės moters dienos šaknys slypi politinėje kovoje už moterų teises. XIX a. pabaigoje Europoje ir JAV stiprėjo judėjimai, reikalavę moterims lygių politinių ir socialinių teisių.
1899 m. socialdemokratė Klara Cetkin pradėjo aktyvią kovą dėl lygių moterų ir vyrų teisių. 1907 m. jos iniciatyva Štutgarte buvo sušaukta pirmoji tarptautinė moterų konferencija. Jos metu nuspręsta įkurti tarptautinę moterų organizaciją, kovojančią už moterų teises.
1910 m. Kopenhagoje vykusioje moterų konferencijoje, kurioje dalyvavo apie šimtą įvairių šalių atstovių, Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti moterų kovai už laisvę ir lygias teises. Šiai idėjai buvo pritarta.
1911 m. Tarptautinė moters diena pirmą kartą paminėta Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje ir Švedijoje. Tą dieną į mitingus ir susirinkimus susirinko šimtai tūkstančių žmonių. Kai kuriose šalyse moterys nedrįso šios dienos minėti viešai, baimindamosi policijos persekiojimo.
Kovo 8-oji kaip nuolatinė šios dienos data įsitvirtino po 1917 metų moterų protestų Petrograde, kai jos išėjo į gatves reikalaudamos duonos, taikos ir geresnių gyvenimo sąlygų. Šie protestai tapo vienu iš įvykių, paskatinusių politinius pokyčius, o kovo 8-oji vėliau tapo Tarptautine moters diena.
Mano Šilutė
